Röntgen investavimas: kaip veikia ši platforma

Rontgen investavimas yra investavimas per lietuvišką sutelktinio finansavimo platformą „Röntgen“, kurioje investuotojai finansuoja verslo paskolas, dažniausiai susijusias su nekilnojamojo turto projektais. Paprastai tariant, Jūs neperkate buto ar sklypo. Jūs paskolinate pinigus projekto savininkui ir gaunate sutartyje numatytas palūkanas, jei projektas vykdomas pagal planą.

Oficialiai platformą valdo UAB „Trečia diena“. Lietuvos banko registre ji nurodoma kaip sutelktinio finansavimo paslaugų teikėja, o licencija galioja nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. Tai svarbu, nes nuo 2023 m. lapkričio 10 d. Lietuvoje sutelktinio finansavimo paslaugas gali teikti tik pagal ES reglamentą licencijuoti paslaugų teikėjai.

„Röntgen“ labiausiai domina tuos, kurie nori fiksuotų palūkanų, trumpesnio termino ir aiškaus užstato logikos. Tai nėra tas pats, kas akcijų pirkimas ar ETF fondai. Čia grąža priklauso nuo to, ar konkretus paskolos gavėjas laiku įvykdys įsipareigojimus, o ne nuo biržos indekso kilimo.

Geriausias būdas žiūrėti į šią platformą: tai viena iš alternatyvių investavimo priemonių portfelyje, ne pagrindinis ir vienintelis būdas kaupti kapitalą.

Procesas gana paprastas. Susikuriate paskyrą, patvirtinate tapatybę, peržiūrite aktyvius projektus ir pasirenkate, kiek norite investuoti į konkretų pasiūlymą. Röntgen savo svetainėje nurodo, kad investuoti galima nuo 100 €.

Kiekvienas projektas turi savo sąlygas: metines palūkanas, terminą, rizikos klasę, renkamą sumą, paskolos paskirtį ir užtikrinimo priemones. Tipiniuose naujausiuose pasiūlymuose galima matyti 7-10,5% metines palūkanas ir maždaug 12 mėn. terminus. Tai nėra pažadas, kad visos būsimos investicijos turės tokias pačias sąlygas. Tai tik realių projektų intervalas, kurį verta lyginti su rizika.

Kai projektas sufinansuojamas, paskolos gavėjas gauna lėšas pagal sutarties sąlygas. Jūs gaunate palūkanas pagal mokėjimų grafiką. Kai kuriuose projektuose palūkanos gali būti mokamos periodiškai, kituose pinigai grįžta projekto pabaigoje. Būtent todėl prieš investuojant reikia žiūrėti ne tik į procentą, bet ir į pinigų grąžinimo grafiką.

Jei ieškote platesnio rinkos vaizdo, verta palyginti Röntgen su kitomis investavimo platformomis ir atskirai pasižiūrėti, kaip veikia P2P investavimas.

Röntgen viešai skelbia platformos statistiką. 2026 m. birželio pabaigoje jų svetainėje buvo nurodyta daugiau kaip 310 mln. € suteiktų paskolų, 541 sėkmingai grąžinta paskola, 5 628 investuotojai ir viena vėluojanti paskola. Pradiniame puslapyje matomas dar didesnis bendras per platformą investuotų lėšų skaičius, viršijantis 316 mln. €.

Šie skaičiai padeda suprasti mastą. Platforma nėra naujas eksperimentas su keliais projektais. Ji jau turi istoriją, investuotojų bazę ir viešai rodomą portfelio statistiką.

Kita vertus, istorija nėra garantija. Net jeigu iki šiol vėlavimų buvo mažai, ateityje situacija gali pasikeisti. Lietuvos bankas savo švietimo medžiagoje primena paprastą taisyklę: NT projektams ekonominė rizika reali, o krizės metu turto vertė gali kristi, projekto savininkas gali susidurti su pinigų srautų problema.

Dėl to Röntgen geriausiai tinka ne kaip vienas didelis statymas, o kaip portfelio dalis kartu su kitomis priemonėmis: akcijomis, ETF, indėliais, obligacijomis ar kitomis investavimo į nekilnojamąjį turtą formomis.

Röntgen platformoje projektai atrodo tvarkingai: nuotraukos, adresas, paskirtis, reitingas, palūkanos, suma. Bet investuotojo darbas prasideda ne nuo gražaus projekto aprašymo, o nuo klausimų.

Pirmas klausimas: kas yra paskolos gavėjas? Pažiūrėkite į juridinį asmenį, jo istoriją, ankstesnius projektus, finansinę padėtį. Jeigu įmonė nauja, be aiškios veiklos istorijos, reikia didesnės grąžos ir didesnio atsargumo.

Antras klausimas: koks yra užstatas? NT įkeitimas skamba stipriai, bet svarbu, kur tas turtas yra, koks jo likvidumas, ar vertinimas atrodo realistiškas, ar tai pirminė hipoteka. Butas Vilniaus centre ir specifinis objektas mažame miestelyje nėra vienoda apsauga.

Trečias klausimas: iš kur bus grąžinama paskola? Geras projektas turi aiškų pinigų grąžinimo kelią: pardavimą, refinansavimą banke, pajamas iš projekto. Jei grąžinimas remiasi vien optimistine prielaida, kad „rinka tikrai pirks“, verta sumažinti sumą arba praleisti.

Ketvirtas klausimas: kiek mano portfelio jau priklauso nuo NT? Jei turite būsto paskolą, didelę turto dalį laikote NT ir dar investuojate tik į NT paskolas, rizika susikoncentruoja vienoje srityje. Tokiu atveju pirmiau verta perskaityti apie diversifikaciją.

Didžiausia Röntgen rizika yra ne pati platforma, o konkretūs projektai. Paskolos gavėjas gali vėluoti, statybos gali brangti, pardavimai gali sustoti, o refinansavimas gali tapti brangesnis. Tada investuotojas laukia ilgiau arba susiduria su išieškojimu.

Röntgen rizikos aprašyme nurodo, kad įkeistas turtas ir papildomos užtikrinimo priemonės riziką sumažina, bet jos neeliminuoja. Tai geras ir sąžiningas sakinys. Jeigu platforma teigtų, kad prarasti pinigų neįmanoma, tai būtų raudona vėliava.

Lietuvos bankas taip pat pabrėžia, kad finansuodami NT projektą per sutelktinio finansavimo platformą investuotojai suteikia lėšų įmonei, kuri plėtoja projektą. Jie neįgyja paties nekilnojamojo turto. Tai labai svarbus niuansas. Jūs turite reikalavimo teisę pagal sutartį, ne nuosavybę į butą ar žemę.

Dar vienas dalykas: investicijos likvidumas. Akciją ar ETF dažnai galite parduoti rinkoje per kelias sekundes. Röntgen projektas turi terminą. Jei pinigų prireiks anksčiau, gali būti nepatogu. Todėl tokias investicijas logiška finansuoti tik iš tos portfelio dalies, kurios nereikės artimiausiais mėnesiais.

Metinės palūkanos projekto aprašyme yra bruto skaičius. Jūsų reali grąža priklauso nuo mokesčių, vėlavimų, galimų administracinių mokesčių ir nuo to, kada pinigai iš tikrųjų grįžta.

VMI aiškina, kad palūkanos, kurios nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, apmokestinamos 15% GPM tarifu. Kai palūkanos gaunamos per Lietuvos sutelktinio finansavimo platformą, pajamų mokestį nuo išmokamų palūkanų paprastai turi išskaičiuoti platforma, veikianti kaip tarpininkas.

Pavyzdys. Investuojate 1 000 € į projektą su 8% metinėmis palūkanomis ir 12 mėn. terminu. Bruto palūkanos būtų 80 €. Jeigu taikomas 15% GPM, po mokesčio liktų 68 €. Tai jau 6,8% grąža po mokesčio, dar neįvertinus vėlavimo ar kitų specifinių sąlygų.

Čia ir atsiranda palyginimas. Jei indėlis siūlo mažiau, bet turi indėlių draudimą ir aiškų terminą, o Röntgen siūlo daugiau, bet su paskolos gavėjo rizika, sprendimas nebėra vien procentų lenktynės. Reikia žiūrėti į rizikos ir grąžos santykį.

Jei Röntgen Jums atrodo įdomus, bet per siauras, verta pasižiūrėti ir į kitas platformas. P2P ir P2B segmente Lietuvoje bei Europoje yra Debitum, VIAINVEST, LetsInvest, ReInvest24, Hive5 ir kiti vardai. Kiekviena platforma turi skirtingą paskolų tipą, geografiją, grąžos lygį ir rizikos logiką.

Pavyzdžiui, Debitum Investments orientuojasi į verslo paskolas su platesne geografija, LetsInvest taip pat veikia NT ir verslo finansavimo srityje, o ReInvest24 yra labiau susijusi su NT projektais. Tai nereiškia, kad viena platforma automatiškai geresnė už kitą. Reikia žiūrėti į konkretų paskolų portfelį, vėlavimus, mokesčius ir komunikaciją.

Jei nenorite rinktis pavienių paskolų, paprastesnis kelias gali būti plačiai diversifikuoti ETF fondai. Jei norite daugiau kontrolės ir suprantate riziką, Röntgen gali būti viena iš portfelio dalių.