II pakopa pensija: naujausia statistika

Šis puslapis skirtas užklausai II pakopa pensija statistika: čia sudėti naujausi Lietuvos banko, Sodra ir SADM duomenys apie II pakopos pensijų fondus. Pagrindinis vaizdas toks: 2025 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 48 II pakopos pensijų fondai, juos valdė 6 pensijų kaupimo bendrovės, o fonduose kaupė beveik 1,45 mln. dalyvių.

Svarbu nežiūrėti tik į vieną skaičių. Dalyvių kiekis rodo sistemos mastą. Valdomas turtas parodo, kiek pinigų jau dirba fonduose. Grąža rodo, kaip sekėsi rinkoms, bet ji niekada negarantuoja ateities. O 2026 m. taisyklių pokyčiai keičia praktinį klausimą: ar tęsti kaupimą, stabdyti įmokas, ar naudotis pasitraukimo langu.

Jeigu šią temą vertinate platesniame biudžeto kontekste, verta pradėti nuo asmeninių finansų principų: kiek pinigų lieka po būtinųjų išlaidų, kokį rezervą turite ir ar ilgalaikis kaupimas netrukdo trumpalaikiam saugumui.

Žemiau pateikti skaičiai yra skirtingų datų, nes oficiali statistika skelbiama skirtingais ritmais. Lietuvos banko rinkos apžvalga duoda pilną 2025 m. pabaigos vaizdą. Lietuvos banko veiklos rodiklių failai leidžia pasitikrinti naujesnius fondų rezultatus, įskaitant 2026 m. kovo 31 d. duomenis.

Todėl šiame puslapyje atskiriu du sluoksnius: metinę rinkos statistiką ir naujausią veiklos rezultatų pjūvį. Tai padeda išvengti klaidos, kai metų pabaigos dalyvių skaičius lyginamas su kito ketvirčio grąža taip, lyg abu skaičiai būtų iš tos pačios lentelės.

2025 m. pabaigoje II pakopoje kaupė beveik 1,45 mln. žmonių. Tai didelė Lietuvos dirbančiųjų dalis, bet aktyviai kaupiančių buvo mažiau: Lietuvos bankas nurodo beveik 800 tūkst. aktyvių dalyvių.

Dalyvių skaičius per 2025 m. padidėjo 1,2 %, arba maždaug 17 tūkst. dalyvių. Tai nėra sprogstamas augimas. Labiau matome brandžią sistemą, kurioje dalis žmonių jau kaupia seniai, dalis įsitraukė per automatinio įtraukimo modelį, o nuo 2026 m. kaupimas tampa savanoriškesnis.

Pagal amžiaus grupes didžiausia buvo 1982-1988 m. gimusiųjų tikslinė grupė, su maždaug 318 tūkst. dalyvių. Didžiausias turtas buvo sukauptas 1975-1981 m. gimusiųjų grupėje, apie 2,4 mlrd. €. Tai logiška: vyresnės grupės dažniausiai kaupia ilgiau ir turi daugiau metų įmokoms bei rinkos grąžai.

2025 m. gruodžio 31 d. II pakopos fonduose buvo sukaupta 10,6 mlrd. €. Per metus turtas padidėjo 16,7 %. Augimą lemia ne vien rinkų rezultatai. Į turtą įeina ir naujos įmokos, ir valstybės paskata, ir investicinė grąža.

2026 m. kovo 31 d. Lietuvos banko veiklos rodiklių faile bendra fondų grynųjų aktyvų vertė sudarė apie 10,2 mlrd. €. Šis mažesnis skaičius gerai parodo, kodėl pensijų statistiką reikia skaityti pagal datą: vienas silpnesnis ketvirtis gali sumažinti turto vertę, net jei ilgalaikė kreivė vis dar kyla.

Didžioji turto dalis investuojama ne tiesiogiai Lietuvoje. Lietuvos banko 2025 m. apžvalgoje nurodoma, kad 79,3 % II pakopos fondų turto buvo kolektyvinio investavimo subjektų vienetuose, jų vertė siekė 8,4 mlrd. €. Investicijos į Lietuvos subjektus sudarė apie 8,5 % turto, arba daugiau kaip 895 mln. €.

2025 m. II pakopos fondų svertinis vieneto vertės pokytis buvo 6,1 %. Tai reiškia, kad metai buvo teigiami, bet ne tokie stiprūs kaip 2024 m., kai Lietuvos bankas buvo skelbęs apie gerokai didesnę vidutinę grąžą.

Naujesnis 2026 m. kovo 31 d. pjūvis rodo trumpalaikį atšalimą. Pagal Lietuvos banko veiklos rodiklių failą, visų II pakopos fondų svertinis vieneto vertės pokytis nuo metų pradžios buvo apie -2,3 %. Tuo pačiu vienerių metų grąža vis dar siekė apie 9,0 %, trejų metų vidutinė metinė grąža apie 10,2 %, o penkerių metų apie 6,5 %.

Jaunesnėms tikslinėms grupėms fondai paprastai turi daugiau rizikingų aktyvų, todėl jų vertė labiau svyruoja. Vyresnėms grupėms ir turto išsaugojimo fondams svyravimai paprastai mažesni, bet ir augimo potencialas kuklesnis. Tai panašu į ilgą kelionę: pradžioje portfelis gali važiuoti greitesniu keliu, o artėjant prie pensijos jis pereina į ramesnį maršrutą.

Jei norite suprasti II pakopą greta kitų ilgalaikio pinigų įdarbinimo būdų, verta perskaityti ir mūsų gidą apie investavimą Lietuvoje bei periodinį investavimą. Tik nepamirškite: II pakopa turi atskiras taisykles, valstybės paskatą ir išmokų tvarką, todėl ji nėra tas pats, kas įprastas investavimas per brokerį.

Nuo 2026 m. kaupimas II pakopoje nebėra automatinio įtraukimo sistema naujiems dalyviams. Lietuvos bankas nurodo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. žmogus pats sąmoningai pasirenka, ar sudaryti pensijų kaupimo sutartį.

Standartinė įmoka naujai kaupiantiems išlieka aiški: asmuo moka 3 % nuo darbo užmokesčio ant popieriaus, o valstybė kiekvieną mėnesį prideda 1,5 % nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. SADM nurodo, kad 2026 m. ši valstybės paskata siekia 33,49 € per mėnesį.

Kitas didelis pokytis yra lankstumas. Dalyvis gali stabdyti asmenines įmokas neribotą skaičių kartų bent dvylikos mėnesių laikotarpiui. Taip pat 2026 ir 2027 m. galioja pereinamasis langas, kai kiekvienas II pakopos dalyvis gali pateikti prašymą pasitraukti iš kaupimo savo pensijų kaupimo bendrovei.

Pasitraukimo sprendimas nėra vien banko pavedimas sau. Pagal Sodra ir SADM informaciją, žmogui išmokamos jo paties sumokėtos įmokos ir investicinė grąža, o valstybės skatinamosios įmokos bei iki 2019 m. pervesta Sodra įmokų dalis keliauja į Sodra ir virsta papildomais apskaitos vienetais. Jei esate savarankiškai dirbantis žmogus, pasitraukimo laiką verta derinti su pajamų deklaravimu, nes įmokų už praėjusius metus klausimas gali priklausyti nuo prašymo pateikimo momento.

Tarkime, žmogaus bruto atlyginimas yra 2 000 € per mėnesį. Standartinė 3 % įmoka į II pakopą būtų 60 € per mėnesį. 2026 m. valstybės paskata būtų dar 33,49 € per mėnesį. Iš viso į pensijų fondą per mėnesį patektų 93,49 €, o per metus, nevertinant investicinės grąžos, apie 1 121,88 €.

Tai nėra pažadas, kiek pinigų bus pensijoje. Fondų vertė kinta, mokesčiai mažina galutinį rezultatą, o atlyginimas gali augti arba mažėti. Bet toks pavyzdys padeda pamatyti mechaniką: II pakopoje dalis pinigų ateina iš jūsų pajamų, dalis iš valstybės paskatos, o galutinis rezultatas priklauso nuo ilgo investavimo laikotarpio.

Jeigu žmogus jau turi pakankamą finansinę pagalvę ir supranta investavimo riziką, II pakopa gali būti viena iš ilgalaikio kaupimo dalių. Jei biudžetas įtemptas, pirmiausia verta susitvarkyti pinigų srautus, rezervą ir brangias skolas. Daugiau apie įrankius ir alternatyvas rasite mūsų puslapyje apie investicinę sąskaitą.

II pakopa pensija statistika duomenys dažnai atrodo skirtingi todėl, kad vienas šaltinis rodo metų pabaigą, kitas ketvirčio pabaigą, o trečias kalba tik apie aktyviai kaupiančius žmones. Dar vienas skirtumas: dalyvių skaičius nėra tas pats, kas aktyviai mokančių įmokas skaičius.

Tas pats galioja turtui ir grąžai. Fondo grynųjų aktyvų vertė priklauso nuo rinkų, įmokų, išmokų ir dalyvių judėjimo tarp bendrovių. Grąža gali būti teigiama per vienerius metus, bet neigiama nuo einamųjų metų pradžios. Todėl šiame puslapyje prie kiekvieno pagrindinio skaičiaus nurodoma data arba laikotarpis.

Jeigu norite patikrinti savo asmeninę situaciją, žiūrėkite ne tik bendrą statistiką. Prisijunkite prie savo pensijų kaupimo bendrovės savitarnos, pažiūrėkite sukauptą sumą, fondo pavadinimą, amžiaus grupę, vieneto vertės istoriją ir taikomus mokesčius.