Saugus investavimas: kaip sumažinti riziką

Saugus investavimas yra toks investavimo būdas, kai pirmiausia valdote riziką, o tik tada galvojate apie grąžą. Tai nereiškia, kad pinigai negali nuvertėti. Tai reiškia, kad Jūs aiškiai žinote, kiek galite prarasti, kokia apsauga taikoma pasirinktai priemonei ir kodėl ta priemonė tinka Jūsų tikslui.

Lietuvoje saugus investavimas dažniausiai prasideda ne nuo akcijos pirkimo. Jis prasideda nuo asmeninių finansų tvarkos: rezervo, skolų kainos, investavimo termino ir priemonės supratimo. Jei turite brangių vartojimo įsipareigojimų, jų mažinimas gali būti saugesnis sprendimas nei bandymas tuo pačiu metu uždirbti iš rinkų.

Svarbiausia taisyklė paprasta: kuo didesnė žadama grąža, tuo didesnė rizika. Jei kas nors siūlo didelį pelną be rizikos, tai jau ne saugus investavimas, o signalas sustoti ir tikrinti.

Saugus investavimas veikia per tris sluoksnius. Pirmas sluoksnis yra likvidumas. Tai pinigai, kurių gali prireikti greitai: netekus darbo, sugedus automobiliui, prireikus gydymo ar atsiradus didesnei sąskaitai. Tokiems pinigams netinka rizikingos priemonės, nes blogiausias momentas parduoti dažnai ateina tada, kai pinigų labiausiai reikia.

Antras sluoksnis yra kapitalo apsauga. Čia vertinate, ar priemonė turi aiškią teisinę apsaugą, ar paslaugų teikėjas prižiūrimas, ar suprantate, kam iš tikrųjų skolinate arba ką perkate. Indėlis, obligacija, fondas ir P2P paskola gali atrodyti panašiai, nes visur matote procentus. Bet investavimo rizika skiriasi iš esmės.

Trečias sluoksnis yra augimas. Čia atsiranda investavimas Lietuvoje, ETF, akcijos, fondai, platformos ir ilgesnis laikotarpis. Ši dalis gali auginti turtą, bet ji neturi būti naudojama kaip atsarginė sąskaita rytojaus išlaidoms.

Saugiausios investicijos dažniausiai yra tos, kurių riziką galima paaiškinti vienu sakiniu. Indėlis banke yra paprastas, nes žinote terminą, palūkanas ir indėlių draudimo ribą. Valstybės obligacijos yra aiškesnės nei įmonių obligacijos, nes emitentas yra valstybė, bet kaina vis tiek gali svyruoti, jei parduodate iki išpirkimo.

Ilgesniam laikotarpiui daugelis pradedančiųjų renkasi plačiai diversifikuotus fondus ar ETF fondus. Įsigiję vieną fondo vienetą, nebeturite vienos įmonės rizikos. Vis dėlto fondo vertė krenta kartu su rinka, todėl ETF nėra indėlio pakaitalas.

Jei renkatės platformą, pradėkite nuo licencijos, mokesčių, priemonių ir pinigų saugojimo. Mūsų investavimo platformų palyginimas padeda susidėti klausimus, kuriuos verta užduoti prieš pervedant pinigus. Reklama ir graži programėlė neturėtų būti pirmas atrankos kriterijus.

Mažos rizikos investavimas nereiškia, kad grąža bus garantuota. Dažnai tai reiškia mažesnį svyravimą, aiškesnes taisykles ir mažiau netikėtumų. Pavyzdžiui, trumpalaikis indėlis turi aiškų terminą. Trumpalaikės obligacijos paprastai svyruoja mažiau nei ilgos. Platus obligacijų fondas gali būti ramesnis už akcijų fondą, bet jo vertė vis tiek gali kristi.

Riba atsiranda tada, kai investuotojas sumaišo saugumą su pažadu. Jei priemonė siūlo 15%, 20% ar dar didesnę metinę grąžą ir kartu vadinama saugia, reikia klausti, iš kur ta grąža atsiranda. Saugus investavimas pradedantiesiems turėtų būti nuobodus gerąja prasme: aiškus, patikrinamas, be spaudimo apsispręsti šiandien.

Čia padeda diversifikacija. Viena priemonė gali nuvilti. Kelių priemonių portfelis gali sugerti dalį klaidų, nes ne viskas juda vienodai.

Saugus investavimas patinka žmonėms, kurie nenori kasdien stebėti rinkų. Jis leidžia susidėti tvarką, suprasti riziką ir išvengti sprendimų, paremtų vien baime arba godumu.

Trūkumas toks, kad saugumas turi kainą. Kuo daugiau norite ramybės, tuo mažesnės grąžos dažniausiai turite tikėtis. Be to, per didelis atsargumas irgi pavojingas: jei visos lėšos daug metų laikomos tik sąskaitoje, infliacija po truputį mažina jų perkamąją galią.

Saugus investavimas tinka žmogui, kuris nori pradėti, bet nenori šokti tiesiai į sudėtingas priemones. Jei Jūs dar tik mokotės, geriau pradėti nuo mažų sumų, aiškios priemonės ir pastovaus ritmo. Periodinis investavimas padeda mažinti vienos dienos pirkimo riziką, nes pinigai į rinką patenka palaipsniui.

Jis taip pat tinka tiems, kurie turi konkretų tikslą: pradinį įnašą būstui, vaikų mokslus, pensiją ar finansinę pagalvę. Kuo tikslas arčiau, tuo mažiau vietos rizikai. Pinigai, kurių reikės po kelių mėnesių, neturėtų būti akcijų rinkoje.

Jei tikslas ilgas, pavyzdžiui, 10 ar 20 metų, per didelis atsargumas gali kainuoti. Tokiu atveju saugumas reiškia ne visišką rizikos vengimą, o protingą jos paskirstymą.

Lietuvoje svarbiausias finansų rinkos priežiūros vardas yra Lietuvos bankas. Jis skelbia informaciją apie investavimą, finansų rinkos dalyvius, sukčiavimo požymius ir kriptoturto paslaugų teikėjų licencijavimą. Tai turėtų būti pirmas patikrinimo taškas, jei investavimo pasiūlymas atrodo per geras.

Indėlių draudimas ir įsipareigojimų investuotojams draudimas yra skirtingi dalykai. Indėlių draudimas paprastai saugo iki 100 000 € vienam indėlininkui vienoje kredito įstaigoje. Įsipareigojimų investuotojams draudimas gali dengti iki 22 000 €, kai tarpininkas negali grąžinti investuotojo pinigų ar finansinių priemonių. Bet jis nekompensuoja rinkos nuostolio, jei Jūsų fondo, akcijos ar obligacijos vertė nukrito.

MiFID II taisyklės investicinių paslaugų srityje didina informacijos atskleidimą ir tinkamumo vertinimą, bet jos nepadaro investicijos nerizikingos. MiCA reglamentas sustiprino kriptoturto paslaugų priežiūrą ES, tačiau Lietuvos bankas aiškiai pabrėžia, kad kriptoturtui netaikoma tokia pati apsauga kaip tradicinėms investicinėms priemonėms. Jei kriptoturtas yra Jūsų plane, jis turi būti rizikinga portfelio dalis, ne saugi bazė.

Mokesčių klausimams verta atskirai pasitikrinti VMI informaciją, ypač dėl investicinės sąskaitos režimo. Mokesčiai gali pakeisti realią grąžą, todėl saugumas yra ne tik rizikos, bet ir tvarkingos apskaitos klausimas.

Tarkime, žmogus turi 10 000 € santaupų. Jei jis viską investuoja į vieną akciją, rezultatas priklauso nuo vienos įmonės. Jei viską palieka einamojoje sąskaitoje, pinigai saugūs nominaliai, bet ilgainiui juos graužia infliacija.

Atsargesnis kelias galėtų atrodyti taip: dalis pinigų lieka rezerve, dalis laikoma terminuotame indėlyje ar kitoje mažos rizikos priemonėje, o ilgalaikei daliai pasirenkamas plačiai diversifikuotas fondas. Tikslios proporcijos priklauso nuo amžiaus, pajamų stabilumo, tikslo ir to, kaip žmogus jaustųsi, jei portfelio vertė laikinai kristų 10% ar 20%.

Šis pavyzdys nėra rekomendacija. Jo esmė kita: saugus investavimas yra procesas. Pirmiausia apsaugote pagrindą, tada mokotės ir tik po to didinate riziką ten, kur ji turi prasmę.