Vartojimo paskolų statistika Lietuvoje 2026

Vartojimo paskolų statistika Lietuva rodo gana aiškų vaizdą: rinka didelė, bet ne vienoda. Vieni skaičiai kalba apie lizingą ir susietąjį vartojimo kreditą, kiti apie įprastas vartojimo paskolas, dar kiti apie tarpusavio skolinimo platformas.

Naujausi Lietuvos banko ketvirtiniai duomenys, atnaujinti 2026-06-18, apima 2026 m. I ketvirtį. Bendras vartojimo kreditų portfelis siekė 1 202,8 mln. €, o per ketvirtį buvo išmokėta 72 020 naujų kreditų už 154,5 mln. €. Jei ieškote „vartojimo paskolų statistika Lietuva 2026“, svarbiausia pradėti ne nuo vieno procento, o nuo viso paveikslo: portfelio, naujų sutarčių, BVKKMN, vėlavimų ir P2P dalies.

Šiame puslapyje surinkti vartojimo paskolų statistika Lietuva duomenys iš Lietuvos banko, Vartojimo kredito įstatymo konteksto ir praktinių Financer puslapių. Jeigu po skaičių norite pereiti prie pasiūlymų, pradėkite nuo vartojimo paskolos palyginimo, o platesnį paskolų kontekstą rasite paskolų skiltyje. Skaičiai nėra rekomendacija skolintis, jie padeda aiškiai suprasti kainos ir rizikos ribas prieš priimant sprendimą dėl savo biudžeto.

Žemiau pateikta lentelė yra greita citavimo bazė. Ji remiasi Lietuvos banko ketvirčių statistika apie vartojimo kredito davėjus ir tarpusavio skolinimo platformas. Skaičiai yra už 2026 m. I ketvirtį, jeigu lentelėje nenurodyta kitaip.

Svarbu: BVKKMN nėra tas pats, kas metinė palūkanų norma. BVKKMN apima platesnę kredito kainą, todėl vartotojui ji geriau parodo, kiek paskola kainuoja su dalimi mokesčių. Dėl to lyginant pasiūlymus verta žiūrėti ne tik į reklamuojamą palūkanų normą, bet ir į bendrą kainą.

Bendras vartojimo kreditų portfelis per metus augo 2,04 %, bet ketvirčio pokytis buvo šiek tiek neigiamas, 0,41 %. Tai reiškia, kad rinka nėra vien tiesi linija aukštyn. Vieną ketvirtį naujų sutarčių gali būti daugiau, kitą portfelį sumažina grąžinimai, refinansavimas arba pasikeitusi rinkos dalyvių apskaita.

Didžiausia dalis portfelio 2026 m. I ketv. buvo „kiti vartojimo kreditai“, 631,6 mln. €. Tai klasikinė vartojimo paskolų zona, kur žmonės dažniausiai skolinasi remontui, automobiliui, didesniam pirkiniui ar kelių įsipareigojimų pertvarkymui. Susietojo vartojimo kredito, dažnai susijusio su lizingu ar pirkiniu, portfelis buvo 571,2 mln. €.

Žiūrint į žmonių skaičių, visų vartojimo kredito gavėjų buvo 271 139. Per metus šis skaičius sumažėjo 3,59 %, nors bendra suma paaugo. Paprastai tariant, mažiau gavėjų gali turėti didesnes vidutines sumas arba ilgesnius įsipareigojimus. Todėl vien sutarčių skaičius neparodo visos rizikos.

Vidutinė visų per 2026 m. I ketvirtį suteiktų vartojimo kreditų BVKKMN buvo 29,56 %, o vidutinė metinė palūkanų norma, 18,06 %. Skirtumas tarp šių dviejų skaičių yra svarbus, nes BVKKMN parodo platesnę kainą, į kurią įtraukiamos palūkanos ir dalis kitų išlaidų.

Susietojo vartojimo kredito BVKKMN buvo 7,61 %. Kiti vartojimo kreditai buvo gerokai brangesni, jų vidutinė BVKKMN siekė 38,20 %. Mažųjų kreditų iki 290 € BVKKMN buvo 80,11 %, todėl šią eilutę reikia skaityti labai atsargiai. Maža pasiskolinta suma nereiškia mažos kainos.

Praktiškai tai reiškia vieną dalyką: jeigu lyginate pasiūlymus, nepakanka žiūrėti į mėnesio įmoką. Naudokite palūkanų skaičiuoklę, tikrinkite BVKKMN ir klauskite, kokia bus bendra grąžinama suma. 20 € mažesnė įmoka gali atrodyti patogiai, bet ilgesnis terminas gali padaryti kreditą brangesnį.

Vėlavimų statistika parodo rinkos įtampą. 2026 m. I ketv. ilgiau nei 90 dienų pradelstų vartojimo kreditų skaičius siekė 21 158, o suma, 75,7 mln. €. Pagal visą portfelį tai sudaro apie 6,3 % sumos ir apie 6,5 % sutarčių skaičiaus.

Gera žinia yra ta, kad pradelstų daugiau kaip 90 dienų kreditų skaičius per metus sumažėjo 18,77 %. Blogesnė žinia: pradelsta suma per metus padidėjo 15,31 %. Kitaip tariant, vėlavimų gali būti mažiau, bet jų vertė didesnė. Tai svarbus niuansas, kurį lengva praleisti.

Per 2026 m. I ketv. dėl nevykdomų įsipareigojimų nutrauktos 2 983 sutartys. Gautų skundų buvo 51. Šie skaičiai nėra priežastis bijoti kiekvienos paskolos, bet jie primena, kad refinansavimas ar ankstyvas pokalbis su kreditoriumi dažnai yra geriau nei tyla iki pirmo rimto vėlavimo.

Tarpusavio skolinimo platformos jau nėra smulki paraštė. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. I ketv. P2P platformų vartojimo kreditų portfelis siekė 216,8 mln. €, per metus padidėjo 24,55 %, o kredito gavėjų skaičius pasiekė 36 569.

Per tą patį ketvirtį P2P platformose buvo išmokėti 5 406 nauji vartojimo kreditai už 31,1 mln. €. Vidutinė P2P BVKKMN buvo 26,07 %, o vidutinė metinė palūkanų norma, 14,59 %. Vidutinė trukmė buvo apie 50 mėnesių.

Čia svarbu atskirti skolininką ir investuotoją. Skolininkui P2P yra dar viena vartojimo kredito forma. Investuotojui tai rizikinga investicija į paskolas, ne indėlis. Jei svarstote P2P kaip investiciją, atskirai vertinkite platformos riziką, vėlavimus ir tai, ar galite sau leisti prarasti dalį lėšų.

Mažieji vartojimo kreditai atrodo maži tik pagal sumą. 2026 m. I ketv. jų portfelis buvo 1,69 mln. €, bet vidutinė BVKKMN per ketvirtį siekė 80,11 %. Vidutinė metinė palūkanų norma buvo 49,04 %, o vidutinė trukmė, apie 15,3 mėn.

Tai paaiškina, kodėl „maža paskola iki atlyginimo“ gali greitai tapti brangi. Maža suma, trumpas terminas ir fiksuoti administravimo kaštai gali pakelti bendrą kainą. Jeigu pinigų reikia trumpam, palyginkite ne tik greituosius kreditus, bet ir alternatyvas: atidėtą mokėjimą, darbdavio avansą, artimųjų pagalbą arba išlaidų nukėlimą.

Šioje vietoje verta būti nemaloniai praktiškiems. Jeigu 100 € paskola reikalinga būtinoms išlaidoms kas mėnesį, problema greičiausiai yra ne vienkartinis trūkumas, o biudžeto skylė. Naujas kreditas tada gali tik uždengti vieną mėnesį ir atidengti kitą.

Lietuvoje vartojimo kreditus gali teikti kredito įstaigos, tarpusavio skolinimo platformos ir kitos finansų įstaigos, įrašytos į viešuosius sąrašus. Priežiūros institucija yra Lietuvos bankas, o pagrindinis teisės aktas yra Vartojimo kredito įstatymas Nr. XI-1253.

Lietuvos banko vartojimo kredito teikimo gairės pabrėžia, kad kredito davėjas turi surinkti pakankamą informaciją ir įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Tai nėra formalus klausimas paraiškoje. Kreditorius turi vertinti pajamas, įsipareigojimus, kredito istoriją ir kitus veiksnius, galinčius paveikti grąžinimą.

Lietuvoje nereikėtų kalbėti apie JAV tipo vartotojo kredito balą. Yra kredito istorija, rizikos vertinimas, Paskolų rizikos duomenų bazė ir tokie rinkos dalyviai kaip Creditinfo, bet vartotojo sprendimui svarbiausia yra tvarkingi mokėjimai, realios pajamos ir protingas įsipareigojimų lygis. Jeigu norite pamatyti, ką apie Jus mato sistemos, turime praktinį gidą, kaip pasitikrinti kredito istoriją.

Statistika neturi pasakyti, ar Jums asmeniškai skolintis verta. Ji parodo kontekstą. Jeigu vidutinė BVKKMN tam tikroje kategorijoje didelė, tai signalas atidžiau lyginti pasiūlymus. Jeigu ilgėja pradelstų sumų dalis, tai priminimas pasilikti atsargą, o ne skolintis iki paskutinio euro.

Prieš pildydami paraišką, pasidarykite paprastą patikrinimą: kiek mokėsite per mėnesį, kiek iš viso grąžinsite, kas nutiks, jei pajamos sumažės, ir ar paskola sprendžia problemą, o ne tik ją atideda. Jeigu turite kelias brangias paskolas, verta bent paskaičiuoti paskolų refinansavimą. Jeigu skolinatės naujam pirkiniui, pirmiausia lyginkite vartojimo paskolas.

Šis puslapis remiasi Lietuvos banko ketvirčių statistika apie vartojimo kredito rinką. Naujausia naudota lentelė yra 2026 m. I ketv., o Lietuvos banko puslapio paskutinė atnaujinimo data, 2026-06-18. Atskiri rodikliai gali būti tikslinami, kai rinkos dalyviai pateikia pataisytus duomenis arba keičia veiklos pobūdį.

Dėl to ši statistika turi būti skaitoma kaip oficialus rinkos paveikslas konkrečiu momentu, ne kaip prognozė. Financer šį puslapį planuoja atnaujinti kas ketvirtį, kai Lietuvos bankas paskelbia naują vartojimo kredito rinkos statistiką.