Vidutinė paskola būstui Lietuvoje: naujausi duomenys

Vidutinė paskola būstui Lietuvoje šiuo metu geriausiai matoma iš dviejų skaičių: naujos paskolos sumos ir viso būsto paskolų portfelio. SEB banko duomenimis, 2026 m. pirmą ketvirtį vidutinė naujos būsto paskolos suma siekė beveik 125 000 €, o Lietuvos banko duomenys rodo, kad 2026 m. gegužės pabaigoje namų ūkių būsto paskolų likutis buvo 15,9 mlrd. €.

Tai nėra tas pats skaičius. Vidutinė suma parodo, kiek maždaug skolinasi naujas pirkėjas. Portfelis parodo, kiek būsto paskolų jau yra bankų balansuose. Abu rodikliai reikalingi, jei norite suprasti, ar rinka brangsta, ar tik aktyvėja.

Žemiau pateikti skaičiai sujungia naujausią Lietuvos banko statistiką ir viešai paskelbtus bankų duomenis apie naujų paskolų dydį. Skaičiai atnaujintini, kai Lietuvos bankas paskelbia naują mėnesinę statistiką arba bankai paskelbia naują ketvirčio vidurkį.

Svarbu neįkristi į vieną klaidą: ,,vidutinė paskola” nėra suma, kurią bankas automatiškai pasiūlys Jums. Ji tėra rinkos termometras.

Pavyzdžiui, vienas pirkėjas Vilniuje gali skolintis 190 000 €, o kitas mažesniame mieste skolinsis 70 000 €. Vidurkis abu atvejus sudeda į vieną skaičių, tačiau bankui vis tiek svarbiausia Jūsų pajamos, pradinio įnašo dydis, turimi įsipareigojimai, perkamo būsto vertė ir kreditingumo vertinimas.

Jei norite matyti ne rinkos vidurkį, o preliminarią savo įmoką, naudokite būsto paskolos skaičiuoklę arba palyginkite bendrą informaciją apie būsto paskolą.

Lietuvos banko 2026 m. gegužės duomenys rodo aktyvią būsto paskolų rinką. Namų ūkių būsto paskolų likutis siekė 15 860,5 mln. €, kai visos paskolos gyventojams sudarė 19 168,5 mln. €. Kitaip tariant, būsto paskolos sudarė didžiąją gyventojų skolos bankams dalį.

Per mėnesį būsto paskolų likutis padidėjo 159,2 mln. €, o metinis augimo tempas siekė 14,1 %. Tai paaiškina, kodėl vidutinė paskola būstui Lietuvoje duomenys šiandien domina ne tik naujus pirkėjus, bet ir tuos, kurie jau turi paskolą ir svarsto, ar verta persiderėti sąlygas.

Jei paskolą jau turite, verta įsivertinti refinansavimą. Lietuvos bankas skelbia, kad gyventojai 2026 m. pirmą ketvirtį persitarė dėl 360 mln. € vertės paskolų ir refinansavo paskolų už 61 mln. €.

Paimkime beveik rinkos vidurkį atitinkantį pavyzdį: 125 000 € būsto paskola, 25 metų laikotarpis ir anuiteto metodas. Jei metinė palūkanų norma būtų apie 4,0 %, mėnesio įmoka būtų maždaug 660 €.

Jei palūkanos pakiltų iki 4,3 %, tokios paskolos įmoka būtų apie 682 €. Jei pakiltų iki 5,0 %, įmoka artėtų prie 731 €. Skirtumas nėra tik procentai popieriuje. Tai papildomi pinigai kiekvieną mėnesį, todėl palūkanų pokytis stipriai veikia realų įperkamumą.

Norėdami pasitikrinti kitą sumą ar terminą, naudokite palūkanų skaičiuoklę.

Pagrindinė priežastis paprasta: būstas brango, todėl net tas pats pirkėjo profilis dažnai reiškia didesnę paskolos sumą. SEB nurodė, kad 2026 m. pirmą ketvirtį vidutinė būsto paskolos suma per metus padidėjo 16,4 % ir pasiekė beveik 125 000 €.

Antra priežastis yra aktyvumas rinkoje. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. pradžioje būsto paskolų portfelio metinis augimas buvo vienas didžiausių nuo 2009 m. Tai reiškia, kad daugiau žmonių skolinasi, daugiau žmonių persitaria dėl sąlygų, o bankai gauna daugiau paraiškų.

Trečia priežastis yra palūkanų ciklas. Kai palūkanos mažesnės, pirkėjas su tomis pačiomis pajamomis paprastai gali aptarnauti didesnę paskolą. Kai EURIBOR ar banko marža didėja, tas pats pirkėjas turi mažesnę skolinimosi erdvę.

Būsto paskolos kaina nėra tik banko marža. Dažniausiai matysite maržą ir kintamąją dalį, pavyzdžiui, EURIBOR. Tačiau galutinę kainą geriau vertinti per BKKMN, bendros kredito kainos metinę normą, ir per bendrą grąžinamą sumą.

Nesumaišykite terminų. Vartojimo paskoloms dažnai naudojamas BVKKMN rodiklis. Būsto kreditui svarbiausia žiūrėti būsto kredito BKKMN, sutarties mokesčius, turto vertinimo išlaidas, draudimą, notaro ir hipotekos įregistravimo išlaidas.

Jei du bankai siūlo panašią maržą, bet vienas turi didesnius sutarties ar administravimo mokesčius, pigesnis pasiūlymas gali būti ne tas, kuris iš pirmo žvilgsnio turi mažesnį procentą.

2026 m. liepos 2 d. daugumai būsto pirkėjų dar aktualus 15 % minimalus pradinis įnašas. Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai numato, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pirmą būstą perkantiems asmenims tam tikrais atvejais galios 10 % pradinis įnašas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas pirmo būsto pirkėjas galės skolintis su 10 % įnašu. Reikės atitikti kriterijus: tai turi būti pirmoji gyvenamosios paskirties būsto kredito sutartis, o kredito gavėjas ar bendraskolis neturi būti turėjęs būsto per pastaruosius penkerius metus.

Tuo pačiu keičiamas pajamų testas: įmoka neturės viršyti 50 % pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 % palūkanų norma. Kitaip tariant, mažesnis pradinis įnašas nebūtinai reiškia lengvesnį kreditingumo vertinimą.

Vidutinė paskola būstui Lietuvoje 2026 yra naudinga rinkai suprasti, bet ji neatsako į svarbiausią asmeninį klausimą: kiek galite saugiai skolintis Jūs.

Vienam namų ūkiui 125 000 € paskola gali būti patogi. Kitam tokia pati suma gali būti per didelė, jei pajamos nepastovios, yra kitų įsipareigojimų arba planuojamos didesnės šeimos išlaidos. Dėl to verta žiūrėti ne tik į vidurkį, bet ir į atsarginį scenarijų: kas nutiktų, jei palūkanos pakiltų, vienas iš pajamų šaltinių sumažėtų arba būstui reikėtų remonto.

Geriausia praktika paprasta: paskaičiuokite kelis scenarijus, paprašykite kelių bankų pasiūlymų ir lyginkite ne tik palūkanas, bet visą kredito kainą.